Šiais metais beveik 200 vaikučių mūsų parapijoje pasiruošė priimti Pirmąją Komuniją. Juos su meile ir krikščionišku atsidavimu lydėjo katechetės Laima Ašmenienė, Ligita Anušauskienė ir Ema–Teresė Lekavičiūtė. Kol vaikai lankė pasiruošimo pamokėles, jų tėveliai taip pat gilino savo tikėjimo žinias — suaugusiųjų katechezę pagal programą „Ateikite ir pamatysite“ vedė katechetė Ema Marcinkevičienė.
Džiugu, kad dalis vaikų aktyviai įsitraukė į parapijos gyvenimą: vieni prisijungė prie vaikų choro, kuriam vadovauja chormeisterė Aistė Andziulevičienė, kiti — berniukai — tapo patarnautojais Šventosiose Mišiose. Atlaidų metu, pasipuošę baltomis albutėmis, jie iškilmingai dalyvavo procesijose.
Tarp vaikų ir parapijos vikaro Tito Misevičiaus užsimezgė graži bendrystė — jis lankydavosi pamokėlėse, dalijosi savo vaikystės prisiminimais, padrąsindavo ir įkvėpdavo.
Didžiausia tėvelių ir vaikų padėka per šventę buvo skirta parapijos klebonui mons. Augustinui Paulauskui. Visą pasiruošimo laikotarpį vaikai jautė nuoširdžią jo globą ir rūpestį. Kunigui rūpėjo ne tik teorinis pasirengimas, bet ir gyvas bažnyčios istorijos bei tradicijų pažinimas. Aktyviausi vaikai buvo apdovanoti išvykomis į Vilnių, Šiluvą bei Raudondvario parapiją.
Vilniuje vaikai aplankė Katedrą, Gailestingumo šventovę, Šiluvoje dalyvavo Kryžiaus kelio žygyje, susitiko su vienuole Regina Teresiūte ir mokėsi Komunijos – dangiškos duonos – kepimo meno. Raudondvaryje jie lipo į bažnyčios bokštą ir grožėjosi apylinkėmis iš paukščio skrydžio.
Tėveliai ir vaikai labai atsakingai ruošėsi Atgailos – Susitaikinimo sakramentui, kuris tapo rimties, maldos ir susikaupimo akimirka.
Kiekvieną gegužės šeštadienį į gėlėmis išpuoštą bažnyčią rinkosi Pirmosios Komunijos šventės dalyviai. Prieš pradėdamas Šventąsias Mišias, klebonas pasveikino vaikus ir jų tėvelius, linkėdamas likti ištikimais Kristui, kuris lydės juos per visą gyvenimą kaip ištikimas draugas, pagalbininkas ir mylintis Tėvas.
Šventės metu tėveliai skaitė skaitinius, vaikai nešė atnašas, o pats klebonas uždegė jiems žvakeles. Su jauduliu ir džiaugsmu akyse visi artėjo prie svarbiausios akimirkos – pirmojo susitikimo su Jėzumi Eucharistijoje.
Po oficialios dalies skambėjo padėkos žodžiai, buvo įteiktos gėlės, darytos nuotraukos, ir visi džiaugsmingais plojimais dėkojo tiems, kurie padėjo surengti šią ypatingą, nepakartojamą šventę — vaikų tikėjimo kelio pradžią su Jėzumi širdyje.
