Vasario 3-iąją, per Šv. Blažiejų, Bažnyčia kviečia priimti šv. Blažiejaus palaiminimą. Prie gerklės yra pridedamos dvi sukryžiuotos žvakės, ir kunigas meldžiasi, kad šv. Blažiejus saugotų mus nuo gerklės ligų.
Mūsų parapijoje Šv.Blažiejaus palaiminimas žvakėmis bus teikiamas vasario 3d. po vakaro 18.00val. Šv.Mišių.
Tikrasis gydytojas
Šv. Blažiejaus palaiminimas neapsaugo nuo visų gerklės ligų. Tačiau priimdami palaiminimą pasijuntame Dievo nuraminti ir apgaubti Jo meilės. Jei per abi degančias žvakes leisime šildančiai Dievo meilei įsilieti į mūsų gerklę, galėsime patikėti, kad mums tai padės. Mes galime ateiti pas Dievą su visomis savo žaizdomis ir ligomis. Dievas su meile į mus atsisuka – tai simbolizuoja dvi degančios žvakės. Jis mūsų neteisia, leidžia savo švelniai šviesai prasiskverbti į mus, kad savo meile paliestų ir išgydytų mumyse visa, kas nesveika.
Tai nereiškia, kad mums nereikia vartoti vaistų arba eiti pas gydytoją. Tai yra pasitikėjimo išraiška, kad galime ateiti pas Dievą ir su kūno, ir su dvasios ligomis. Jo meilė mus gerai veikia. Visuomet tai yra gydanti meilė, kuriai leidžiame paliesti savo žaizdas. Ne taip jau svarbu, ar mūsų persišaldymas nuo to praeis. Svarbu, kad pasitikėtume Dievu, kaip mūsų sielos ir kūno Gydytoju. Dievo meilė sugeba paliesti nemylimas mūsų kūno dalis. Glostomi švelnios Jo meilės, mes kitaip jas pajaučiame.
Svarbu, kad pasitikėtume Dievu, kaip mūsų sielos ir kūno Gydytoju
Viduramžių krikščionys netikėjo magišku tokių ritualų poveikiu. Tačiau jie troško pasitikti Dievą su viskuo, ką išgyvena, taip pat ir su silpnosiomis savo pusėmis, kūno ir sielos ligomis. Jie tikėjo, kad Dievas gali jiems padėti.
Tačiau ši pagalba nekyla automatiškai iš maldos ar ritualo. Labiau gelbsti pasitikėjimas, su kuriuo aš kreipiuosi į Dievą ir tikiuosi, kad Jis išgydys mano žaizdas. Tokio pasitikėjimo šiandien mums labai reikia. Jis apsaugotų mus nuo lakstymo pas įvairiausius gydytojus, nuo stebuklingo vaisto paieškų. Nėra vaisto nuo visų ligų, ir nė vienas daktaras nėra stebukladarys.
Ir viena, ir kita gali mums padėti. Tačiau iš pačios mūsų būties iškyla poreikis žmogaus pagalbą sujungti su dieviškąja pagalba. Kai mums padeda Dievas, visuomet įvyksta stebuklas.