Ateitininkai parapijoje
Ateitininkai siekia visa atnaujinti Kristuje. To paties siekia ir parapija. Parapija yra kristocentrinė bendruomenė – mažoji mistinio Kristaus kūno ląstelė. Santykis su parapija išreiškia ir ateitininkų santykį su Bažnyčia. Instaurare omnia in Christo – „Visa atnaujinti Kristuje!“ Bažnyčios bendruomenės gyvybė išsiskleidžia tiesos, dorovės ir malonės pradais. Nors ateitininkai turi skirtingų veiklos formų, būdų ir priemonių, negu parapija, tačiau tikslų ir dvasios bendrumas juos suveda į artimą bendradarbiavimą. (St. Yla)
Ateitininkai kviečia naujus narius, norinčius bendrauti, iškylauti, vaidinti, šokti, dainuoti, giedoti, sportuoti, stovyklauti ir užsiimti kita įdomia bei prasminga jaunimo veikla. Kviečiame prisijungti prie Šilainių parapijos šv. Kazimiero ateitininkų kuopos. Laukiami vaikai ir jaunimas nuo 6 metų iki studentiško amžiaus jaunuolių.
Ateitininkai renkasi Parapijos namuose šeštadieniais 10 – 14 valandomis ir sekmadieniais 10 – 14 valandomis.
Daugiau galite sužinoti tel.: 8 616 37296 (Vida Zulonaitė)
Ateitininkų ideologija
1919 m. Moksleivių Ateitininkų Sąjungos (MAS) konferencijoje pirmą kartą bandyta konkrečiau apibrėžti „idėjinius ateitininkų pagrindus“. Jų autorius Pr. Kuraitis iškėlė tris reikšmingus ateitininkų principus bei pareigas: inteligentiškumo, krikščioniškumo ir visuomeninio veiklumo. Inteligentiškumas reikalauja lavinti protą, jį gilinti ir platinti, ieškoti bendrų tiesų ryšio ir bendrų principų visuomeniniame gyvenime, nes tiesa jungia, o klaida skiria. Krikščioniškumas įgalina spręsti giliausius pasaulio ir gyvenimo klausimus ir kultūros problemas, pagaliau padeda nustatyti ryšį tarp teisės ir prievolės, dorovės ir sankcijos. Veiklumas reikalauja imtis atsakomybės už savo krašto padėtį, ruoštis pilietinėms pareigoms ir nustatyti visuomeninius santykius draugiško solidarumo pagrindais.
Nuo 1928 m. ateitininkų ideologija turi penkis pagrindinius principus. Jų formulavimo ėmėsi St. Šalkauskis, kuris 1933 m. išleido veikalą „Ateitininkų ideologija“. Šiuos principus sudaro: katalikiškumas, tautiškumas, šeimiškumas, visuomeniškumas ir inteligentiškumas. Aukščiausias visuotinis principas yra katalikiškumas.
Parapijos „šv. Kazimiero“ ateitininkų kuopa
Parapijos šv. Kazimiero Ateitininkų kuopa, kurios vadovė Vida Zulonaitė, veikia pagal ateitininkų organizacijos veiklos principus. Ateitininkai šūkis „Visa atnaujinti Kristuje“ ir jų principai suformuoti pagal St. Šalkauskį: katalikiškumas, tautiškumas, šeimiškumas, visuomeniškumas ir inteligentiškumas atranda įvairias savo išraiškų formas parapijos gyvenime ir veikloje.
Parapijos Ateitininkų kuopai priklauso 10 sendraugių, 16 studentų ir apie 28 moksleiviai. Dvasios vadas yra mons. L. Vaičiulionis, pirmininkė Dovilė Vasiliauskaitė.
Ateitininkų užsiėmimuose vyksta tikybos, istorijos, etiketo, kultūros istorijos pamokėlės, taip pat darbeliai, menai. Ateitininkai turi Dramos studiją, Folkloro ansamblį „Sutvaras“. Berniukai sekmadieniais patarnauja Šv. Mišioms, mergaitės dalyvauja procesijose, Velykų Tridienio adoracijose, budėjimuose. Kasmet minima Visų šventųjų šventė, rudenį ir pavasarį tvarkomi apleisti kunigų kapai Veršvų kapinėse, advento metu rengiama susikaupimo valandėlė, Kalėdų laiku organizuojamos šventės: „Kalėdų eglutė“, „Trys Karaliai“. Ateitininkai kasmet vyksta į Šiluvos, Vilniaus Dievo Motinos gailestingumo atlaidus, piligriminius žygius, dalyvauja jaunimo dienose, rengia gerumo akcijas, bendradarbiauja su Caritu, švenčia šv. Kazimiero šventę, vyksta į Kaziuko mugę Vilniuje.
Švento Kazimiero kuopos nueito kelio apžvalga
Švento Kazimiero moksleivių ateitininkų kuopa buvo įkurta 1989 metais sausio 22 dieną Panerių gatvėje 161, Kaune. Tai buvo pirmoji Kaune, o trečioji respublikoje. Kuopos įkūrėjas – sendraugis, pirmasis kuopos dvasios tėvas – kunigas Juozas Sriubas. Kuriantis kuopai, jos formavimas buvo paremtas kartų tęstinumo principu. Sendraugiai, išsaugoję ateitininkų dvasią, įskiepytą Lietuvos Nepriklausomybės metais negailėdami savo pinigų ir energijos įsijungė į kuopos kūrimo darbą. Šiandien, mes esame jiems dėkingi. Tai amžinos atminties kuopos dvasios tėvui kunigui Juozui ir kuopos garbės pirmininkei Marijai Ignatonienei, kurie visus kuopos gyvavimo metus buvo su mumis savo dvasia ir malda. Jaunieji sendraugiai, išgirdę Viešpaties kvietimą, darbuotis Kristaus vynuogyne, susibūrė į pirmąją kuopos valdybą, kurią tuo metu sudarė pirmininkė Vida Zulonaitė, sekretorius Rapolas Klepackas, vice pirmininkė Gražina Urbienė, Antanas Skarupskas, Juozas Dragašius, Edita Šumskienė. Pirmaisiais gyvavimo metais kuopoje buvo 19 jaunučių, 17 vyresniųjų moksleivių ir 11 sendraugių iš viso 47 nariai. Per 20 metų kuopos veikloje dalyvavo 695 vaikai, o su dalyvavusiais stovyklose ir ten įsijungusiais į kuopos veiklą 983. Kuopa išleido į gyvenimą 20 ateitininkų laidų.
Nemaža ir tokių, kurie tapę ateitininkais nuo įsikūrimo dienos, buvo jais visus tuos metus, o dabar yra studentai ateitininkai bei sendraugiai. Išaugę kuopoje moksleiviai 1994 metais rugpjūčio 31 dieną įkūrė atskirą Šv. Kazimiero studentų kuopą. Studentai aktyviai talkina organizuojant moksleivių veiklą kuopoje. Šiuo metu kuopoje yra 14 jaunučių, 8 moksleiviai, 9 studentai, 9 sendraugiai. Kuopos veikla pagrįsta 5 ateitininkų principais:
• katalikiškumu,
• tautiškumu,
• šeimiškumu,
• visuomeniškumu,
• inteligentiškumu.
Vienas svarbiausių kuopos veiklos tikslų – krikščioniškos asmenybės ugdymas. Didelis dėmesys skiriamas žmogaus dvasinių vertybių, doros, elgesio etiketo ugdymui, remiantis aukščiausiu tikslu – Dievu. Ateitininkų veiklos šaltinis – Kristus.
Kuopos veikla yra labai įvairi.
Moksleivių dvasinis ugdymas vyksta aktyviai dalyvaujant Šventose Mišiose, susitaikant su Viešpačiu per atgailos sakramentą, pasisemiant jėgų naujiems darbams, dažnoje Šventoje Komunijoje, skaitant religinę literatūrą. Sekmadienį Šv. Mišių metu gieda jaunučių mergaičių ir jaunimo (vyresniųjų moksleivių, studenčių) choras. Jis susibūrė 1991 metais. Iki 2007 metų jam vadovavo mokytoja Rasa Endrikaitienė. Ateitininkų choras dalyvavo giesmių giesmėje Kryžių kalne, 1999 metais Eucharistiniame kongrese Kaune. Choras giedojo Šiluvoje Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo atlaiduose. Kauno miesto bažnyčių vaikų chorų konkurse Jėzuitų bažnyčioje Choras užėmė II – ąją vietą.
Kiekvieną savaitę jaunučiai (1-7 klasių mokiniai) supažindinami su tikėjimo tiesomis religinės padagoginės praktikos užsiėmimu metu, o 8-12 klasių mokiniai gilina tikėjimo tiesas Šv. Rašto – NT (Naujasis Testamentas) diskusijose. Šv. Rašto diskusijos pagyvinamos meditacija, taip pat religine pedagogine praktika. Advento ir Gavėnios metu organizuojame kuopos rekolekcijas, kurias vedė kunigai Arvydas Žygas, Skaidrius Kondratavičius, Robertas Grigas, Aldonas Gudaitis, tėvas Severinas, Tibiriados broliai. Religinėms šventėms ruošiame įvairius muzikinius – literatūrinius vaidinimus. Vėlinėms paminėti buvo surengtos muzikinės – literatūrinės kompozicijos: „Vėlinės”, „Tas baltas Vėlinių dangus”, „Vėlinių šviesa”, „Žarijų duobė”, „Ar čia seniai jie buvo žmonės…”, „Laiko dūžiai”, Sent Egziuperi „Mažasis Princas”. Kompoziciją „Vėlinės” transliavo „Marijos radijas” mūsų krašto tikintiesiams. Mokiniai dalyvavo Kauno miesto kuopų susikaupimo valandėlėje „Uždekime Vėlinių žvakelę” Ramybės parke.
Kalėdų šventėms ateitininkai paruošė vaidinimus: „Šventoji naktis”, „Kalėdų sapnas”, „Kalėdos miške”, „Bėgimas į Egiptą”, „Advento vainikas”, „Šilėnų šarkos šokoladas”, „Princesė ir mėnulis”, „Žydrasis obuolys”, „Grigo ratai”, „Ir paskelbė pranašas Izaijas”.
Trijų Karalių šventėje moksleiviai ir studentai pesirengę trimis išminčiais dalyvauja Šventų Mišių Liturgijoje, aukoja dovanas, sveikina parapijos tikinčiuosius.
Švento Kazimiero šventei organizuojame kuopos simpoziumą „Šventasis Kazimieras – Lietuvos jaunimo globėjas”. Kasmet apsilankome ir meldžiamės Švento Kazimiero koplyčioje Vilniaus Arkikatedroje, Aušros Vartuose bei Dievo Motinos šventovėje Šiluvoje.
Kuopos ateitininkai dalyvavo Europos krikščioniškojo jaunimo susitikimuose Miunchene, Paryžiuje, Štutgarte, Milane, kuriuos organizavo Taize bendruomenė. Jie turėjo galimybę pasidalinti dvasinėmis vertybėmis su įvairių Europos tautų jaunimu.
Ateitininkai dalyvavo Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II – ojo, aukojamose Šv. Mišiose, Kaune, Dariaus ir Girėno stadione, Santakoje.
1995 metais rudenį dalyvavome Europos jaunimo susitikime su popiežiumu Jonu Paulium II – uoju Loreti mieste, per teletiltą, Kryžių kalne.
2007 – 2008 metais dalyvavome piligriminėse kelionėse į Šiluvą, kurios buvo skirtos Švč. Dievo Motinos Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejui paminėti bei jaunimo dienoje.
Ateitininkai dalyvavo Eucharistiniame kongrese, kuris vyko Kaune, o 2005 metais – Eucharistiniame kongrese Kiolne, 2004 metais – jaunimo dienose Šiauliuose, 2007 metais – Klaipėdoje.
Gavėnios metu ateitininkai eina Kryžiaus kelius, apmąstydami Kristaus kančią ir mirtį.
2004 metais birželio mėnesį sutikome ir palydėjome kryžių, kuris keliavo iš parapijos į parapiją, o 2006 metais pastatėm kuopos kryžių Kryžių kalne.
Sielovados reikalais, ugdant jaunimą Kristaus dvasioje, rūpinasi kuopos dvasios tėvas monsinjoras Lionginas Vaičiulionis.
Meilę tautai, Tėvynei ugdome lankydami istorinius kultūros paminklus, gilindamiesi į Lietuvos praeitį bei įžymius valstybės veikėjus.
Vasario 16 – ąjai, Lietuvos Nepriklausomybės šventei paminėti, ateitininkai paruošė spektaklius: „Kęstutis ir Birutė”, „Vytautas Didysis”, „Jonas Basanavičius”, „Karalius Mindaugas”, „Barbora Radvilaitė”, „Puota Trakų pilyje”, „Emilija Pliaterytė”, „Motiejus Valančius”, „Pilėnai”, „Milžinkapis”, „Gedimino Lietuva”, „Nusiplauk, tauta, krikšto vandeniu”, „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių”. Jie buvo rodomi įvairiomis progomis ateitininkų susibūrimuose, Kauno tautinės kultūros centre, Šilainių prapijos tikintiesiems.
Kartu su kitomis miesto kuopomis rengėme meninio skaitymo konkursus: „Ašara, Dievo aky – Lietuva, ką tu veiki?”, „Pasijutau kaip niekad žmogus iš Lietuvos”, „Graži tu mano, brangi Tėvyne”, „Tai gražiai mane augino”, „Mano protėvių, žeme”, „Kiek amžių praėjo, kol išgirdau, Tave, Lietuva!”.
Savo darbais, elgesiu, mokslu ateitininkas stropiai saugoja savo tautos garbę ir gina jos laisvę.
1989 metais susijungėme rankomis su visa tauta Baltijos kelyje, dalyvavome tremtinių palaikų, parvežtų iš Sibiro į tėvynę, perlaidojime.
Lemtingąją Sausio 13 – ąją moksleiviai neliko abėjingi Tėvynės šauksmui. Penki iš jų už pasiaukojimą, ištvermę, drąsą, ginant Lietuvos laisvę, Aukščiausiosios Tarybos pirmininko, profesoriaus Vytauto Landsbergio, apdovanoti Sausio 13 – osios Laisvės gynėjų medaliais. Tai Tomas Urba, Ramūnas Botyrius, Oskaras Trimailovas, Arvydas Klivys, Jūratė Jaugėlaitės
Sveikinu visus kuopos ateitininkus, valdybos narius, mokytojus, stovyklų darbuotojus, tėvelius jubiliejaus proga; linkiu sveikatos, ištvermės, kūribingumo, darbuojantis Dievui ir Tėvynei. Telaimina Dievas mūsų ir jūsų kilnius ateities siekius. Tad stokime drąsiai į kovą garbingą, dirbkim, kovokime dėl Lietuvos!
Su pagarba Šv. Kazimiero Kauno kuopos vadovė
Vida Zulonaitė