Vakar švęsdami Atvelykį ir Dievo Gailestingumo sekmadienį, užbaigėme Kristaus prisikėlimo liturginę iškilmę, tačiau mintimis taip norisi sugrįžti į Did. Ketvirtadienį ir pasidalinti džiaugsmu. Belaukiant Šv. Velykų, Didysis ketvirtadienis ypatingai priminė apie Jėzaus Kristaus pavyzdį-paskutinės vakarienės metu jis ne tik dalinosi duona su mokiniais, bet ir nuplovė jų kojas, parodydamas nuolankumo ir tarnystės esmę. Tai kvietimas kiekvienam iš mūsų pažvelgti į šalia esantį, ypač į tuos, kurie išgyvena sunkumus, vienatvę ar skurdą. Neužtenka tikėjimo žodžių- reikia ir tikėjimo darbų. Jėzus mokė„Ką padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25,40).
Ši diena pakvietė mus ne tik maldai, bet ir konkretiems meilės darbams – ištiesti pagalbos ranką tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Galbūt tai senjoras kaimynystėje, kuris neturi su kuo pasikalbėti, galbūt mama, viena auginanti vaikus ir sunkiai besiverčianti finansiškai, o galbūt tiesiog praeivis, kurio akyse – neišsakytas prašymas būti išgirstam. Tikroji pagalba nebūtinai matuojama pinigais – kartais svarbiausia dėmesys, šilti žodžiai ar laiko auka. Prisijungti gali kiekvienas, nes gailestingumas neturi amžiaus, ribų. Atsiliepiant į šį Kristaus kvietimą, Didyjį ketvirtadienį Kauno Šventosios Dvasios (Šilainių) parapijos salėje vyko gražia tradicija tapęs renginys – jau 15 metų parapijos Carito vykdoma tarnystės ir artimo meilei akcija, kurios metu šiluma, dėmesiu ir materialinėmis dovanomis buvo dalinamasi su labiausiai stokojančiais bendruomenės nariais.
Renginį pradėjo parapijos klebonas mons. Augustinas Paulauskas, kuris šiltai pasveikino susirinkusius bendruomenės narius ir pasidalino gražiomis bei prasmingomis mintimis artėjančių Šv. Velykų proga. Vėliau savo angeliškais balsais ir giesmėmis visų širdis džiugino parapijos vaikų choras,vadovaujamas Aistės Andziulevičienės. Meninę dalį užbaigė Sargėnų bendruomenės pirmininkės Danutės Teišerskienės skaitytos šiltos ir iki širdies gelmių sujaudinusios paprastų žmonių kurtos eilės. Vėliau parapijos Caritas vedėja Danutė Matulaitienė padėkojo ir saldžias dovanėles įteikė labiausiai bažnyčiai ir Carito kasdienybėje savo darbu prisidedantiems bendruomenės nariams, o Caritas savanorės visus susirinkusius pavaišino skanumynais. Taip šiltai ir jaukiai bendraujant priartėjo ir paskutinė renginio dalis – labiausiai stokojantiems parapijos bendruomenėms nariams, tarp jų ir keletui ukrainiečių šeimų, buvo išdalinta keliasdešimt maisto paketų, kad visi bendruomenės nariai galėtų oriai švęsti Kristaus prisikėlimą, o renginyje dalyvavusiai Kauno Hospiso atstovei nuo parapijos Carito buvo įteikta įvairių higienos priemonių, kurios yra tokios būtinos jų sunkiame, bet nepaprastai prasmingame ir pasiaukojančiame darbe. Buvo tikrai gera matyti šypsenas žmonių veiduose ir akyse.
Tegul Didysis ketvirtadienis tampa mums priminimu, kad tikroji stiprybė glūdi gebėjime pasilenkti prie kito žmogaus ir būti šviesa jo kelyje. Dalinkimės tuo ką turime – laiku, šypsena, pagalba ar malda. Dalindami širdies šilumą mes tampame tuo, kas esame pašaukti būti – meilės liudytojais šiame pasaulyje.
