Spalio 31d. (ketvirtadienis) gausus tikinčiųjų būrys rinkosi į Šventąsias Mišias, kurios buvo aukojamos už buvusį parapijos kleboną, bažnyčios statytoją ,maldos grupelių ir Ateitininkų dvasinį vadovą , monsinjorą Lionginą Vaičiulionį. Lygiai prieš metus jis iškeliavo pas Viešpatį. Kunigas Mindaugas Pukštys savo homilijoje priminė tikintiesiems koks ištikimas Kristui ir Jo Bažnyčiai buvo kunigas Lionginas Vaičiulionis. Savo gyvenime jam teko patirti daug įvairių išbandymų ,kuriuos tikrai buvo nelengva įveikti, tačiau mirusysis visada pasitikėjo Dievo globa, palaima ir gailestingumu kas ir buvo įkvėpimas veiklai. Monsinjoras daug laiko skyrė kiekvienam kas tik kreipėsi į jį pagalbos. Jis neskirstė žmonių pagal jų užimamas pareigas, išsilavinimą ar išvaizdą. Kiekviename žmoguje jis matė Jėzų, kuriam gali pasitarnauti. Tai galėtų paliudyti antroje ligoninėje dirbantis medicinos personalas. Jie matė kiek daug laiko kunigas skyrė ligoniams teikdamas sakramentus, guosdamas ir patardamas kiekvienam kaip maldos pagalba įveikti ligos išbandymus.
Daug laiko kunigas L. Vaičiulionis skyrė ir parapijos maldos grupelėms:Marijos legionui, Gyvojo rožinio grupei, Ateitininkų organizacijai ir kt.
Pabaigęs savo klebonavimo kadenciją kunigas nenustojo rūpintis bažnyčios statybos reikalais. Turėdamas nemažą bažnyčios statytojo patirtį visada galėjo deramai patarti naujam parapijos klebonui ir meistrams kaip atlikti vienus ar kitus statybos darbus.
Baigdamas savo homiliją kunigas Mindaugas paragino tikinčiuosius malda užtarti buvusį parapijos kleboną, kuris ištikimai atitarnavęs Viešpačiui dabar ilsisi apglėbtas Jo gailestingumu ir meile.
Po Šv. Mišių parapijos klebonas Augustinas Paulauskas padėkojo tikintiesiems už dalyvavimą aukoje ir pakvietė visus aplankyti monsinjoro Liongino Vaičiulionio amžino poilsio vietą šalia bažnyčios. Čia buvo atidengta paminklinė lenta, meldžiamasi ir giedama pagerbiant velionio atminimą.
Daug gražių žodžių monsinjorui skyrė kartu su juo dirbęs parapijoje kunigas Julius Grigonis .Jis kvietė tikinčiuosius nepamiršti savo bažnyčios statytojo ir apie jo gerus darbus pasakoti savo vaikams ir anūkams.
Papuošę kapą gėlėmis ir degančiomis žvakėmis parapijos tikintieji nuoširdžiai dalinosi vieni su kitais prisiminimais apie jiems tokį artimą ir brangų žmogų ,kuris iškeliavo prieš metus pas Viešpatį ir dabar ilsisi Dangiško Tėvo namuose.
