Š.m. lapkričio 3 d. 12:00val. Šventosiose Mišiose atsisveikinome su amžinąjį atilsį, buvusiu parapijos ilgamečiu klebonu ir Šventosios Dvasios bažnyčios statytoju, kunigu monsinjoru Lionginu Vaičiulioniu. Šventąsias Mišias aukojo ir homiliją sakė arkivyskupas, metropolitas Kęstutis Kėvalas. Jam asistavo kardinolas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Saulius Bužauskas ir Eugenijus Bartulis. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas susirinkusiems tikintiesiems išsamiai papasakojo amžiną atilsį kunigo monsinjoro Liongino Vaičiulionio biografiją ir jo ypatingą, su didžiule meile Bažnyčiai atliktą tarnystę. Parapijos tikintieji atsidėkodami savo buvusiam klebonui už Jo nepaprastą nuoširdumą, pagalbą visuose tikėjimo kelionės reikaluose, jaunimo evangelizaciją, blaivybės puoselėjimą ir paliegusių ligonių ir senelių globą budėjo prie karsto ir meldė Viešpatį atverti jam Dangaus karalystės vartus amžinybėje. Amžinąjį atilsį kunigas monsinjoras Lionginas buvo Kauno Švento Kazimiero ateitininkų kuopos dvasinis vadovas ir globėjas. Palydėti savo mylimo globėjo susirinko visi ateitininkų kuopos nariai. Nulenkę ir juodu kaspinu aprišę savo vėliavą jie giesme, malda ir budėjimu išreiškė jam gilią pagarbą.Buvęs ilgametis parapijos klebonas ir bažnyčios statytojas amžinąjį atilsį kunigas monsinjoras Lionginas Vaičiulionis palaidotas prie bažnyčios sienos. Atsisveikinimo kalbą prie kapo duobės sakė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Jis dėkojo Dievui už galimybę pažinti ir kartu darbuotis su velioniu kunigu Radviliškio parapijoje. Jis sakė, kad monsinjoras Lionginas buvo maldos kunigas, ištikimas Eucharistijos garbintojas ir trokštantis visiems perteikti tikėjimo ir meilės šviesą. Tai žmogus, kuris tapo daugeliui pavyzdžiu kaip reikia atlikti patikėtas pareigas. Kiekvieną jam skirtą iššūkį jis priėmė su nuolankumu ir pasitikėdamas Viešpačiu . Kauno Švento Kazimiero ateitininkų kuopos vadovė Vida Zulonaitė savo kalboje visos kuopos vardu dėkojo buvusiam savo kuopos dvasios vadovui už 32-jų metų buvusią bendrystę ir globą. Ji sakė: „Šiandien tardami paskutinį sudie, norime padėkoti už jūsų didelę širdį, kurioje vietos užteko visiems: ir mažiems ir dideliems, elgetai ir ligoniui, netekties skausmo ištiktiems, gyvenimo atstumtiems, priklausomybėse paklydusiems ir didžius išbandymus patiriantiems. Jūs buvote su mumis visur maldoje, giesmėje, rekolekcijose, šventėse, dainose, išvykose. Teikdamas Šventus Sakramentus jūs ruošėte mus gyvenimui su Viešpačiu. Ilgam išliks atmintyje paskutinių Šv. Kalėdų pasidalintas kalėdaitis, kurį laužant, jūs vis klausėte, ar nereikia mums kokios nors pagalbos. Šiandien tariame – ilsėkis ramybėje, mūsų mylimas Dvasios Tėve, laimink kuopos veiklą iš amžinybės, o mes jus aplankysime malda ir giesme.“
Užbaigdamas laidojimo ceremoniją, arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas palaimino susirinkusius laidotuvių dalyvius ir nuoširdžiai padėkojo parapijos klebonui Augustinui Paulauskui už labai gražų laidojimo ceremonijos organizavimą.
