Visuotiniai atlaidai Žemaičių Kalvarijjoje pradėti rengti nuo XVIIa pirmosios pusės, pastačius pirmąsias Kryžiaus kelio stotis. Tai, kas Europoje gyvavo beveik 200 metų, persikėlė į Lietuvą, o Žemaičių Kalvarija laikytina pirmu Naujosios Jeruzalės ansamblio pavyzdžiu visoje Lietuvoje.
Žemaičių Kalvarijos šventovė – 19 Kryžiaus Kelio koplyčių ir Bazilika Žemaitijoje bei visoje Lietuvoje garsi nuo 17 amžiaus pirmosios pusės. Didieji atlaidai čia vyksta kasmet liepos mėnesį.
Kairiajame Varduvos upės krante vyskupas dominikonams pastatė Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, į kurią 1649 metų liepos 4 dieną, sekmadienį, iškilmingai įnešė relikvijorių su Šv. Kryžiaus relikvija, gauta iš Liublino domininkonų. Žemaičių Kalvarijos kalnų koplyčiose yra ir daugiau Jeruzalę primenančių relikvijų. Trečioje koplyčioje „Jėzus meldžiasi Alyvų sode” saugomas medžio gabalėlis iš Alyvų kalno. Septynioliktoje koplyčioje „Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus” laikoma iš Romos parvežta Kristaus vinies kopija ir iš Jeruzalės atsiųstas akmenėlis nuo Golgotos kalno. 1962 metais buvo bandoma Žemaičių Kalvarijos koplyčias uždaryti, tačiau žemaičiai atkakliai pasipriešino ir jas apgynė. Todėl XVII a pradžioje įkurta Žemaičių Kalvarija – vienintelis architektūros požiūriu autentiškas išlikęs Kančios kelio ansamblis Lietuvoje. 1988 metais popiežius Jonas Paulius II Žemaičių Kalvarijos bažnyčiai suteikė Mažosios bazilikos titulą.
Liepos 6 dieną Kalvarijas aplankė ir Šilainių Šventosios Dvasios bažnyčios piligrimų grupė. Per Sumos Šventąsias Mišias pakylėjo ir atgaivino kardinolo Sigito Tamkevičiaus pamokslas, puikus Gargždų bažnyčios choro giedojimas, o Kryžiaus Kelią keliavome su vyskupu Algirdu Jurevičiumi. Nepaisant karščio, visi galintys žygiuoti aplankėme Kryžiaus Kelio stotis, parsinešdami didžiausią turtą – jausmą, kad esame mylimi.
